APP/ Mėsa/ Ruduo/ Sriubos/ Visi receptai

Vyras prie grilio: vengriškas guliašas

Atėjus tikram rudeniui pradėjau svajoti apie sočius ir šildančius troškinius. Kai apie tai prasitariau vyrui, jis pasakė „Verdam vengrišką guliašą!“. Taigi – „Verdam!“. Nors guliašas labiausiai asocijuojasi su Vengrija iš kur jis yra ir kilęs, bet guliašų receptų versijų yra įvairių. Dažnai ginčijamasi, kas yra guliašas – sriuba ar troškinys? Mano supratimu, tikras guliašas panašus į tirštą sriubą ar skystą troškinį, todėl jis kartais vadinamas troškiniu-sriuba. Amerikietiškas guliašas ryškiai skiriasi nuo vengriškojo, nes gaminams iš maltos jautienos, su makarononais ir didesniu pomidorų kiekiu. O tarybinis guliašas, populiarus valgyklinis maistas, buvo skurdus savo ingredientais ir dažniausiai ruošiamas iš riebios kiaulienos. Vengriškas guliašas dažniausiai gaminamas iš jautienos, kuri supjaustoma ne visai stambiais gabalais, kad spėtų išsitroškinti kartu su šakninėmis daržovėmis. Bet guliašo esmių esmė yra paprikos. Guliašui naudojamas ne mažas kiekis maltų saldžiųjų paprikų. Mes į jį subėrėme visą pakelį (22 g) saldžiųjų paprikų, bet kai kuriuose receptuose rekomenduojama jų berti net pusę stiklinės. Būtent malta paprika troškiniui ir suteikia spalvą, tirštumą ir švelnios tekstūros. Aišku, būtina berti ir aitriųjų paprikų, nes guliašas juk turi būti aštrus, kad jį valgant norėtųsi įsidėti šaukštą grietinės, kuri kiek nugesintų tą aštrumą ir suteiktų papildomo skonio.

Vyras prie grilio apie vengrišką guliašą:

Tikro vengriško guliašo man teko paragauti dar 1992 metais, kai būdamas paauglys su tėvais viešėjau Vengrijoje, vyno išgarsintame Tokaj regione, Tallya miestelyje. Tos kelionės tikslas buvo dalyvavimas skulptorių simpoziume. Mes, kaip dalyviai, buvome apsistoję bendruomenės namuose, kuriuose pateikinėjo ir naminį vietinį maistą. Ten teko ragauti nepamirštamai skanių kimštų vištienos šlaunelių, įdarytų paprikų, didelių vengriškos kvietinės duonos kepalų, bet labiausiai už viską įsiminė guliašas. Jis buvo tirštas, šilkinės tekstūros, ir kaip tada man pasirodė, gana aštrus. Vengrijoje viešėjome rugsėjį, kai aplink buvo daug vietinių daržovių, kurias šeimininkės panaudodavo neskubant, nuo pat ryto, ruošdamos pietus. Tie vengriški prisiminimai mane ir įkvepė guliašui. Rudens pradžia –  idealus laikas tokiai šildančiai sriubai-troškiniui.

Guliašas troškinamas žemesnėje temperatūroje, o tam idealus yra ketaus puodas. Šį kartą išbandžiau naująjį emaliuotą Big Green Egg ketaus puodą. Jame, kaip universaliame puode, pradžioje apkepinau daržoves, o vėliau lėtai troškinau uždengęs sunkiu jo dangčiu. Puodo emalė visiškai apsaugo daržoves nuo kontakto su metalu, o tai svarbu gaminant su pomidorais. Taip pat labai patogu, kad emaliuotame puode sriubą-troškinį galima palaikyti ir ilgėliau pastačius į šaldytuvą, nes paprastuose ketaus puoduose be emalės, maisto ilgiau palikti nerekomenduojama. Beje, šio puodo dangtį galimą panaudoti ir kaip mažą keptuvę, kepant pyragus, bandeles arba storapadę picą. Ir aišku, guliašą gaminau Big green Egg kepsninėje ant netiesioginės ugnies.

Guliašą ruošiau pagal šį receptą.  Yra tekę matyti guliašo receptų, kuriuose vietoj bulvių naudojami naminiai makaronai csipetke ir net rauginti kopūstai, vietoj jautienos – veršiena ir net kiauliena, vietoj vandens – pilamas sultinys bei beriama įvairesnių daržovių – salierų, šakninių petražolių. Guliašas gana universalus patiekalas – kiekvienas jį gali pasigaminti pagal savo skonį. O koks jūsų mėgstamiausias guliašo receptas?

Martynas prie grilio 

Vyras prie grilio: vengriškas guliašas

1 Star2 Stars3 Stars4 Stars5 Stars (3 įvertino)
Loading...
By Martynas prie grilio Kiekis: 6 - 8 žmonėms
Gaminimo laikas: 1,5 valandos

Kepsninės receptas

Sudėtis

  • 4 litrų puodui:
  • 500 g jautienos kumpio
  • 3 didelių svogūnų
  • 3 didelių saldžiųjų paprikų
  • 3 pomidorų
  • 1 česnako galvutės
  • 2 didelių bulvių
  • 4 morkų
  • 1 pakelio (22 g) maltos saldžiosios paprikos
  • 1 šaukšto džiovintų aitriųjų paprikų dribsnių
  • 1-2 šviežių aitriųjų paprikų
  • 2 šaukštelių druskos
  • 2 šaukštelių cukraus
  • kelių lauro lapų
  • kelių šaukštų tyro alyvuogių aliejaus
  • 1 l vandens

Eiga

1

Užkurkime kepsninę. Jai įkaitus iki 180 – 200 laipsnių karščio ant netiesioginės kaitros palieku sušilti emaliuotą ketaus puodą. Kad gerai įšiltų, puodą laikau apie 15 minučių.

2

Pasiruoškime ingredientus troškiniui. Mėsą supjaustau nedideliais apie 3 cm dydžio kubeliais, smulkiai supjaustau česnakus ir svogūnus. Paprikas supjaustau vidutinio dydžio kubeliais, bulves - kiek stambesniais kubeliais, o morkas kiek smulkesniais. Riekelėmis supjaustau pomidorus.

3

Pradėkime gaminti guliašą. Į puodą pilu aliejų, kai jis įkaista suberiu svogūnus. Kepu apie 15 minučių kol jie tampa gelsvi ir permatomi. Tada ant svogūnų beriu paprikų miltelius ir juos įmaišau į svogūnus. Ant jų suberiu pjaustytą mėsą, smulkintą česnaką ir kepu dar 5-7 minutes kol mėsa apskrunda bei išskiria sultis. Tada suberiu supjaustytas paprikas ir maišydamas apkepu dar 5 minutes. Galiausiai suberiu pjaustytas morkas, pomidorus ir bulves. Viską užpilu verdančiu vandeniu, beriu druską, pipirus ir cukrų. Palaukiu kol užvirs, uždengiu dangčiu bei tęsiu lėtą virimą dar 40 minučių.

4

Vengrišką guliašą skaniausia valgyti karštą, pagardintą grietine, kuri prislopina jo aštrumą. Jis taip pat labai skanus ir pašildytas, todėl visada verta guliašo pasigaminti ir daugiau.

Užrašai

Receptas paruoštas bendradarbiaujant su Big Green Egg Lietuva

Gali patikti

Komentarai

Komentuokite