Be augalinio pieno gyvenimo jau nebeįsivaizduoju! Nors gerai pamenu ir tuos laikus, kai apie tokį pieną net sapnuoti nesapnavome. Jei dar prieš gerus 10 metų kavinėje būčiau paprašiusi kavos su augaliniu pienu, dauguma baristų būtų tik akis išpūtę. Nors reikia pripažinti, kad toks augalinis pienas, kaip aguonų, Lietuvoje turi labai senas tradicijas. Kitų rūšių augalinis pienas irgi neatsirado iš niekur, kitų šalių maisto kultūrose pieno pakaitalai buvo naudojami jau daug metų. Pavyzdžiui migdolų pienas islamų kultūroje buvo žinomas net nuo 13 amžiaus, jis vidurio rytuose iki šiol naudojamas per Ramadaną. Kokosų pienas šalyse, kuriose auga kokospalmės irgi turi senas ir gilias tradicijas, jis naudojamas net plačiau nei gyvulinis pienas. Nors aš nesu atsisakiusi karvių pieno ir nesu jam alergiška, bet labai dažnai jį keičiu augaliniu pienu. Prieš 4 metus ruošdama serijos “Gero maisto dienoraštis” knygas, jau į pirmąją Žiemos knygą sudėjau naminio migdolų, kokosų, avižų ir aguonų pieno receptus. Pirmuosius 3 augalinio pieno receptus dažnai pati plaku namuose, o aguonų pieną per kiekvienas Kūčias ir Kalėdas. Naminis augalinis pienas man yra pats skaniausias! Jis gaminamas vos iš kelių ingredientų riešutų, sėklų ar kruopų ir vandens!
Visų pirma, augalinį pieną norėčiau suskirstyti į atskiras rūšis.
Augalinis pienas iš sėklų
Pats tradiciškiausias mums yra Aguonų pieno receptas. Mano močiutė jį gamindavo išbrinkusias aguonas trindama specialioje molinėje grūstuvėje, mama aguonas kelis kartus permaldavo mėsmale, o aš jį gaminu daug paprasčiau – galingoje kokteilinėje. Toks šiuolaikiškas augalinio pieno gaminimo būdas man labiausiai pasiteisino. Paruoštą aguonų pieną galima perkošti arba ne, kaip kam patinka, bet reikia pripažinti, kad šiomis dienomis gaminti augalinį pieną daug paprasčiau.
Dietistė Toma Dvelytė, knygų “Gero maisto dienoraštis” konsultantė apie jį rašo: “Aguonų pienas nėra tik gardus, jame gausu įvairių vitaminų bei mineralų: kalcio, geležies, magnio, folio rūgšties ir tiamino.”
Pasaulyje taip pat yra populiarūs kanapių, saulėgrąžų, sezamų, moliūgų sėklų augalinis pienas. Visi jie gaminami iš per naktį vandenyje brinkintų sėklų. Vienintelį išlukštentų kanapių sėklų pieną galima plakti iš karto, be mirkymo.
Augalinis pienas iš riešutų
Bene pats populiariausias ir man asmeniškai pats skaniausias yra Migdolų pienas. Jo receptą rasite “Gero maisto dienoraštis. Žiema” knygoje, taip pat ir bloge. Jei norisi tirštesio riešutų pieno jį gaminkite proporcijomis 1:3, o jei skystesnio 1:4. Dietistė Toma Dvelytė šioje knygoje rašo:
“Migdolų pienas, kaip ir kitų rūšių augalinis pienas, neturi cholesterolio ir yra neriebus, jame gausu įvairių mums naudingų maistinių medžiagų, taip pat vitaminų E ir A. Pirktinis migdolų pienas yra papildomas kalciu ir vitaminais. Naminio migdolų pieno saldumą ir riebumą galime reguliuoti patys, jis visada šviežias ir sodrus.”
Visas riešutų pienas gaminamas iš per naktį brinkintų riešutų. Tokiu pat būdų, kaip ir migdolų pieną, galima pasiruošti lazdynų, graikinių, anakardžių, žemės riešutų pieną.
Kokosų pienas nors yra iš riešutų, bet gaminamas kiek kitaip nei kitas riešutų pienas. Jis ruošiamas iš tarkuotų kokosų drožlių, todėl mirkyti per naktį jų nereikia, užtenka užpilti karštu vandeniu ir palikti valandai, kad išbrinktų. Visas kitas gaminimo procesas lygiai toks pats. Apie kokosų pieną bloge esu parašiusi atskirą straipsnį “Ką reikėtų žinoti apie kokosų pieną?”, kuriame plačiau galite pamatyti, kaip jis gaminamas Indonezijoje. O čia dietistės Tomos Dvelytės komentaras apie kokosų pieną:
“Kokosų pienas puikiai pakeičia grietinėlę, nes jame visiškai nėra cholesterolio. Jis yra mangano, magnio, fosforo ir geležies šaltinis. Kaip ir kokosų aliejus, kokosų pienas turi uždegimo slopinamųjų ir antivirusinių savybių.”
Augalinis pienas iš kruopų
Labiausiai paplitęs yra Avižų pieno receptas. Jis gaminamas iš kokybiškų avižinių dribsnių, kuriuos valandą prieš gaminimą reikėtų užpilti karštu vandeniu, kad suminkštėtų. Šis pienas iš kitų išsiskiria savo tirštumu ir klampumu. Avižų pieną geriausiai vartoti šaltai, jei jį kaitinsite pradės tirštėti, kaip avižų košė.
“Avižos turi vitamino E ir B grupės vitaminų, taip pat mineralų: kalcio, magnio, cinko ir geležies. Jose gausu maistinių skaidulų, kurios suteikia sotumo jausmą ir reguliuoja cukraus lygį kraujyje. Avižų pienas neturi cholesterolio, yra neriebus ir maistingas”, – Žiemos knygoje rašo dietistė Toma Dvelytė.
Rudųjų ryžių pieno receptą rasite “Gero maisto dienoraštis. Ruduo” knygoje. Lygiai taip pat jį galima pagaminti ir iš baltųjų ryžių.
Augalinis pienas iš ankštinių
Sojų pienas buvo bene pats pirmasis augalinis pienas pasirodęs mūsų parduovėse, jis gaminamas iš sojų pupelių. Šio pieno namuose gaminti nesu bandžiusi. Tai kone pats populiariausias augalinis pienas Pasaulyje.
Gamindami augalinį pieną nepamirškite įberti žiupsnelio druskos ir šiek kiek pasaldinti natūraliais saldikliais: medumi, agavų ar klevų sirupų, paskaninti vanile ar cinamonu. Naminis augalinis pienas šaldytuve išsilaikys šviežias apie tris dienas. Ilgiau laikomi jie paprasčiausiai surūgsta, nes yra 100 procentų natūralūs.
Komentarai