Skani ir labai pavasariška sriuba iš dilgėlių. Ją viriau su bulvėmis, o skaninau grietinėle, sutryniau, gavosi švelni, žalsva, tiršta ir vitamininga sriuba.
Pavasaris nestovi vietoje, vis eina sparčiais žingsniais į priekį, jau ir vyšnios baigia nužydėti, ir jaunos dilgėlės į pabaigą. Praeitą savaitę su dukrą eidama pasivaikščioti į Vingio parką sutikau moterį, avinčią bėgiko bateliais ir rankoje nešančią permatomą maišelį pilną dilgėlių. Tada ir aš parke išsitraukiau savo pirkinių maišelį bei Neries pakrantėje prisirinkau gražiausių dilgynių, nes staiga užsimaniau dilgėlių sriubos.
Dilgėlių sriuba
Sudėtis
- Sriubai:
- 10 vidutinio dydžio bulvių
- 5 svogūnų
- 1 l sultinio
- 1 stiklinės riebios grietinėlės
- apie 200 g jaunų dilgėlių
- druskos, pipirų, dž. čiobrelių
- sviesto kepti
- Skrebučiams:
- mėgstamos juodos duonos
- aliejaus aptepti
- smulkiai pjaustytų česnakų apibarstyti
Eiga
Sriubos puode ant sviesto iki geltonumo pakepiau svogūnus, tada sumečiau supjaustytas ketvirčiais bulves ir trumpai apkepiau kartu su svogūnais, supyliau sultinį, uždengiau puodą ir viriau ant mažos ugnies kol suminkštėjo bulvės.
Dilgėles nuploviau, nuplikiau verdančiu vandeniu ir supjausčiau. Kai bulvės jau buvo beveik išvirusios sudėjau dilgėles, prieskonius ir trumpai paviriau.
Gautą viralą virtuviniame kombaine išmaišiau iki vientisos masės, ir vėl supyliau atgal į puodą, gardinau grietinėle ir užkaitinau iki virimo. Jei sriuba gavosi per tiršta, galima praskiesti dar papildomai sultiniu.
Kol virė sriuba, pasigaminau juodos duonos skrebučius. Duoną supjausčiau vienodais kubeliais ir subėriau ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Duonos gabalėlius teptuku aptepiau aliejumi ir apibarsčiusi smulkiai kapotais česnakais dar papildomai pavarčiau rankomis, kad vienodai pasiskirstytų aliejus su česnakais. Kepiau vidutinio karštumo orkaitėje, kol tapo traškūs, kelis kart pamaišydama (ataušę traškučiai tampa dar traškesni, taigi neperkepkite).
Užrašai
P.S. Per pietus mėgavausi žaliu dilgėlių sriubos skoniu ir traškiais lietuviškos duonos skrebučiais. Beje, mano vyras nemėgsta trintų sriubų, bet ši jam labai patiko.
22 Comments
Indrė
2011-05-09 at 11:15 amNiam ta spalva taip gardžiai atrodo. Nors niekad neragavau dilgėlių – kai dilgina neatrodo, kad maistui tiktų :]]
Rennie
2011-05-09 at 11:33 amIndre, dar ir kaip jos maistui tinka, jaunos labai švelniai dilgina, o nuplikytos visai ne. Tikiu, jei paragautumei, tikrai patiktų.
Indrė
2011-05-09 at 12:00 pmReiks susikaupti ir gal vėliau kada :]]
Reda
2011-05-09 at 2:49 pmPer bėdas taip ir neparsivežiau dilgėlių iš Druskininkų:(
Bet jau sriubytės spalva Rennie, labai gražiai ir skaniai atrodo sriubytė:)
O dėl fotografavimo, nežinau ar Tau reikia patarimo, bet įsikišiu:). Nesu specialistė, bet šiek tiek nusimanau apie kompozicijos reikšmę lape, todėl manau, kad didelę vykusios fotografijos reikšmę lemia būtent ji, žinoma taip pat svarbu apšvietimo kokybė, ryškumas ir t.t. Tai ir patariu Tau Rennie didelį dėmesį skirti būtent į kompoziciją, nesvarbu kas būtų fotografuojama, ar žmogus, ar maistas, ar peizažas, gamtos lopinėliai, jei sudėliosi gražią vykusią kompoziciją didelis procentas, kad fotografija bus vykusi:)
Taigi sėkmės Tau toliau tubulėjant:)
Ausrra
2011-05-09 at 3:03 pmSriuba tikrai dailiai pavasariškai žalia. Man patinka dilgėles maišyti į rūgštynių sriubą 🙂
Anonymous
2011-05-09 at 4:36 pmO kur/ ar iš ko/ kaip mokotės fotografuoti? 🙂
Renata
2011-05-09 at 8:15 pmO man kažkaip baisu atrodo rinkti dilgėles iš bet kur. Kai turi savo žemės sklypą kur jos auga, kitas reikalas, bet pakelėje pamatęs juk neskinsi. Ar mano požiūris neteisingas? Kaip ten iš tikrųjų yra? 🙂
Renata
2011-05-09 at 8:17 pmPamiršau dar pagirti, kad sriuba atrodo labai pavasariškai ir skaniai!
Rennie
2011-05-09 at 8:22 pmReda, pirmą apšvietimo pamoką jau išmokau, tiesioginė šviesa geriausiai perteikė šios sriubos spalvą, kurią ir stengiausi akcentuoti. Pritariu, kad kompozicija yra viena svarbiausių fotografijoje, bet siekiant geros kokybės, reikia išmokti dar daug techninių dalykų ir subtilybių. O dilgėlių dar gali spėti pasirinkti ir savo miesto parkuose, bei miškeliuose. Sėkmės!
Ausrra, reikės išbandyti tavo variantą su rugštynėmis, jaučiu skanu būtų.
Fotografijos mokausi fotomokykla.lt, turėsiu 12 pamokų.
Segebutė
2011-05-09 at 8:22 pmAš išklausiau 7 valandų fotografijos kursą Nikon School Class ir supratau, jog nieko nemoku. Žmonės 20 metų mokosi fortografuoti, o labai dažnai sėkmę lemia atsitiktinumas. Vieno dėstytojų (TIMES fotografo) žodžiais tariant: “Šiuolaikinėje skaitmeninėje fotografijoje mažiau laiko praleidi prie pasiruošimo fotografijai: kompozicijos sudarymui, apšvietimo derinimo ir t.t., bet ilgiau sėdi prie nuotraukų atrankos. Geri fotografai irgi daro daug nevykusių fotografijų, jų išskirtinumas nuo nevykėlių fotografų yra tas, jog jie nerodo savo blgų nuotraukų.”
Rennie, jau tai, kad tu matai savo nuotraukose kazusus,- tai profesionalumo ženklas. Aš tavo nuotraukose matau tik tobulybę, o jau apie skrandžio ilgesingus spazmus net nenoriu kartotis.
Rennie
2011-05-09 at 8:34 pmRenata, kad į sodybą specialiai važiuoti 150 km dilgėlių skinti ne visados išeina. Bet juk Vingio parke automobiliai nevažinėja, pasirinkau tokią nuošalesnę vietelę netoli upės. Rinkti dilgeles kur papuola tikrai nepatariu, bet parkuose ir pamiškėse, kur nėra automobilių tai, manau, galima. O sriubytės spalva ir man labai patiko.
Rennie
2011-05-09 at 8:51 pmAčiū, Segebute. Pritariu, kad fotografai irgi visokių nuotraukų pripyškina, tik jie aiškiai prastas nuo gerų atskirti moka, o dar jas ir pagražinti moka. Na, aišku, ir technikos bei objektyvų jiems pavydėti būtų galima, bet visų labiausiai patirties ir ilgos praktikos.
O man labai jau skanios tavo improvizacijos mišrainių ir salotų tema.
Receptai
2011-05-10 at 7:28 pmLabai panašią sriubą darau rudenėjant, tik įdedu moliūgo gabaliuką 🙂
Rennie
2011-05-11 at 8:51 amO aš maniau, kad tik jaunos dilgėlės maistui tinkamos, vėliau renku tik arbatai.
Anonymous
2012-02-20 at 9:04 amkam reikia tvilkyt? Juk visas gerumas dingsta.
Rennie
2012-02-21 at 9:06 pmKad ir jaunos dilgėlės vis tiek kiek “kandžiojasi”, nuplikinimas jas padaro patogesnias pjaustymui. O, sriuboje juk jas vis tiek reikia užvirti, tai koks skirtumas anksčiau ar vėliau bus išvirtos 🙂
Anonymous
2012-04-23 at 9:33 amAčiū už receptą! Kad valgytų ir vyras, dar patobulinau jį, įdėdama dar apie 50 g lengvai rūkyto kumpio (jį apkepinau svieste kartu su svogūnais ir česnako skiltele). Gavosi super! 🙂
Rennie
2012-04-30 at 1:53 pmSkanus patobulinimas. Mano vyrui irgi patiktų 🙂
Ginta
2016-04-17 at 2:30 pmGaminau, tikrai skanu, sotu ir sveika 🙂 Dėkui už receptą!
Nijolė
2016-05-04 at 8:15 pmAš taip pat už tokią sriubą.
Valerija
2017-04-13 at 2:02 pmBe galo skani, švelni ir soti sriubytė! Net vaikai kuo puikiausiai valgė ir paprašė parašyti Jums komplimentą 🙂 Dėkojame už receptą! P.S. Įmetus skrebučių, sriubą dar apibarsčiau tarkuotu Džiugo sūriu – super!
Rennie
2017-04-14 at 2:34 pmNet skanu skaityti 🙂