Kaip pagalvoji, kiek atradimų žmonės sugalvoja iš tinginystės. Tas, kuris sukūrė indų plovomo mašiną, greičiausiai labai nemėgo plauti indų, o skalbimo mašinos išradėjas tai jau tikrai nemėgo skalbti rankomis, na o siurblius robotus tikrai sugalvojo žmogus, kuriam pabodo pačiam siurbliuoti namus. Panaši istorija ir su šia vyšnių tinginių uogiene, nes aš labai nemėgstu iš vyšnių išiminėti kauliukų, o uogienės su kauliukais valgyti irgi nesinori.
Vyšnių iškaulinimas gana ilgas, monotoniškas ir nuobodus darbas, o išiminėjant kauliukus vyšnių sultys teka ne tik per rankas, bet ir užtykšta ant virtuvės sienų bei grindų. Po šio darbo tenka ne tik vyšnių uogienę virti, bet ir tvarkyti visą virtuvę. Todėl prieš kelis metus iš tinginystės sugalvojau, kad vyšnias galima virti su kauliukais, o po to paprasčiausiai pertrinti per kiaurasamtį su didesnėmis skylutėmis. Taip ruošta vyšnių uogienė ir virta su uogienių cukrumi labiau panaši į tirštą džemą. Labai skani pagardinta vanile ir šlakeliu bredžio, ją per žiemą suvalgome vieną iš pirmųjų. Prieš savaitę, prieš pat išvykdama atostogų, savo vyšnias jau sudorojau ir paverčiau tinginių džemu. Jei dar turite vyšnių, būtinai išbandykite!
Vyšnias nuplaukite, nuimkite kotelius ir su visais kauliukais suberkite į puodą, į kurį taip pat įpilkitę pusę stiklinės vandens ir virkite apie 15 minučių, kol vyšnios suminkštės bei pradės atsiskyrinėti nuo kauliukų. Išvirtas vyšnias porcijomis pilkite į kiaurasamtį su didesnėmis skylutėmis (labai tankus rėtis ar koštuvas tam netiks) ir trinkite mediniu šaukštu, kol kiaurasamtyje liks kauliukai ir labai nedaug tirščių, o visos sultys ir dauguma uogų tirščių per kiaurasamčio skylutes nubėgs į apačioje stovintį puodą. Taip, per kelis kartus, pertrinkite visas virtas vyšnias, o atlikusius kauliukus atidėkite atskirai. Puodą su pertrintomis be kauliukų vyšniomis statykite ant viryklės, supilkite citrinų sultis, įmeskite vanilės ankštį, suberkite cukrų ir virkite ant nekaitrios ugnies apie 15 minučių karts nuo karto pamaišydami. Iki virimo pabaigos likus kelioms minutėms, supilkite brendį ir išimkite vanilės ankštį. Išvirusią uogienę supilstykite į sterilizuotus indelius (vėsdama ji sutirštės) ir užsukite. Laikykite, kaip ir visas uogienes, tamsioje spintelėje. Nuo uogienės gaminimo atlikusius vyšnių kauliukus panaudokite gaivos gaminimui, užpilkite juos vandeniu, berkite cukraus, įspauskite citrinos sulčių ir trumpai pavirę perkoškite. Atšaldykite ir mėgaukitės karštą vasaros dieną. Vyšnių tinginių uogienė
Sudėtis
Eiga
3 Comments
skaitytoja
2021-07-26 at 10:05 amIeškojau internete ar dar kas nors naudoja tokį keistą vyšnių iškaulinimo būdą – pasirodo yra novatorių 🙂 kažkada dariau šitą vyšnių iškaulinimo būdą ir tikrai pasiteisino. aišku kam norisi uogienėje rasti beveik “cielas” vyšnias, tai šitas būdas netinka. Bet kai turi kibirą vyšnių, o iškaulinimas truktų amžinybę, tikrai rekomenduoju pabandyti .
Ewa
2023-07-10 at 5:40 pmSveiki.
Ar galima vietoj uogienės cukraus dėti paprastą cukrų?
Monika
2023-07-12 at 2:46 pmMan nepasirodė tinginio uogienė 😀 tas uogų su kauliukais trynimas pasirodė daug jėgų reikalaujantis darbas :)))