Pirmą kartą, kaip turistė, Krokuvoje lankiausi dar prieš 15 metų. Buvo pati kovo pradžia, su vyru pravažiuodami šiame mieste praleidome apie 5 valandas. Tuo metu miestas didelio įspūdžio nepaliko, todėl vis norėjau į jį sugrįžti ir atrasti iš naujo. O šiemet jau su visa šeimyna dviem automobiliais per pačią gegužinę atriedėjome aštuoniese į Krokuva. Kadangi per vieną savaitę šeimynoje išpuolė net 3 gimtadieniai, susiorganizavome juos visus atšvęsti būtent karalių mieste. Krokuva prieš gegužės 1-ąją buvo nuostabi – žydinti ir kvepianti pačiu tikriausiu pavasariu. Įsimylėjau šį miestą, nors ir ne iš pirmo karto, bet rimtai, jau dabar planuoju kada galėčiau čia ir vėl sugrįžti.
Džiaugiuosi, kad miestui galėjome skirti beveik 3 dienas ir dar gerą pusdienį Wieliczka druskos kasykloms, kurios yra šalia Krokuvos. Kadangi oras buvo daugiau nei nuostabus iš daugelio Krokuvoje esančių muziejų aplankėme tik Vavelį. Dieną Vavelio kalva nuostabiai žydėjo, o prie kasų driekėsi ilgiausios turistų eilės, todėl sugrįžome čia vakarop, kai jau buvo mažiau žmonių. Apie Krokuvą galima būtų šnekėti ir šnekėti, bet labiausiai noriu pasidalinti savo gastronominiais įspūdžiais iš šio miesto.
Būtų tikra nuodėmė iš Krokuvos išvažiuoti neparagusvus:
Tatrų regiono tradicinio rūkyto avių sūrio Oscypek, kuris turi saugomą geografinę nuorodą ir lenkai juo ypač didžiuojasi. Mūsų šeima šį sūrį labai mėgsta, esame jo ragavę Lietuvoje įvairiose gatvės šventėse. Dažniausiai šis sūris pateikiamas pašildytas su spanguolių uogiene. Tas sūrio sūrumas idealiai dera su saldžiarūgštėmis spanguolėmis. Šį kart, pirmą kartą ragavau Oscypek sūriuką apsuktą ir pakeptą su šonine. Labai gardus užkandis prie vietinio alaus. Abu mano vaikai šį sūrį tiesiog dievina. Didžiausią Oscypek sūrių pasirinkimą radome tik išėję iš Vavelio ir nusileidę prie upės, kur šurmuliavo maisto mugė.
Krokuvos centre beveik kiekvienoje gatvėje galima pamatyti permatomų vagonėlių, prikrautų šviežių riestainių Obwarzanek Krakowski. Tai tradicinis Krokuvos gatvės maistas. Jie kiek kietoki iš išorės ir minkšti viduje, dažniausiai apibarstomi aguonomis, sezamais, druska. Tai Krokuvos žydų kulinarinis palikimas, beigelių giminaičiai. Raguoliai tiesiog idealiai tinka prie žydų Kasimierz kvartale vos ne kiekvienoje užeigoje pateikiamo humuso. Būtina paragauti! Lietuvoje tokių tikrai nerasit.
Lenkai garsėja savo varškės pyragais, o Krokuva savo ypatinguoju Sernik Krakowski. Kiekvienoje kavinėje ar cukrainėje rasite tikrai ne po vieną varškės pyragą, toks jausmas kad būten čia ir gimė žymieji amerikietiški Cheesecake. Krokuvos varškės sūrio pyragas gaminamas iš kokybiškos varškės, o jo viršus puošiamas tešlos grotelėmis. Šį pyragą kepdavo ir mano močiutė per Velykas, kadangi Lenkijoje gyvena daug giminių iš tėčio pusės, manau, pyrago receptą sužinojo būtent iš tetų gyvenančių Lenkijoje. Įtariu, kad būtent pagal šio pyrago receptą buvo sukurtas ir nostalgiškas Draugystės pyragas, tik mūsuose prekybos centruose parduodamai Draugystei iki Krokuvos varškės pyrago toli, kaip iki Mėnulio. Beje, ruošdama receptą Naminis pyragas Draugystė knygai Nostalgiški skanumynai rėmiausi būtent savo močiutės Krokuvos varškės pyrago receptu. Jį rasite 71 knygos puslapyje.
Krokuvos senąjame rajone Kasimierz rasite tikrąją Mažąją Jeruzalę. Tai senas žydų kvartalas, kuriame antrojo pasaulio karo metais buvo įkurtas didelis getas. Būtent čia buvo nufilmuotas žymusis Stiveno Spilbergo filmas Šindlerio sąrašas, čia yra ir Šindlerio fabriko muziejus, kurį norėčiau aplankyti sugrįžusi dar kartą. Kazimiežo kvartale yra išlikusios net 7 sinagogos, todėl nenuostabu, kad čia kavinėse vyrauja žydų virtuvė. Būtinai paragaukite žydiškų patiekalų, nes pasirinkimas čia tikrai didelis. Taip pat Kazimiežo kvartalas garsėja savo gatvės maisto skverais, kuriuose pilna vagonėlių su įvairiausiu pasaulyje populiariu gatvės maistu. Po šį Krokuvos kvartalą galėčiau vaikščioti ir vaikščioti!
Tame pačiame Kazimierz kvartale sename turgaus pavilijoje, Plac Nowy aikštėje, veikia visa eilė Zapiekanka kepyklų. Nors skamba kaip užkepėlė, bet tai – pati paprasčiausia ilga bagetė užkepta su įvairiausiais priedais: šonine, dešra, grybais, daržovėmis ir sūriu ant viršaus. Tai lenkų pamėgtas gatvės maistas, išpopulairėjęs dar 70-aisiais. Kiek mačiau Lenkijoje, tai šiame turgaus pavilijoje pats didžiausias zapiekankų rūšių pasirinkimas. Nors kartą paragauti būtina!
Per keturias, šiame mieste praleistas dienas, gal ir nespėjau visko išragauti, bet iš vietų, kuriose teko lankytis drąsiai galiu rekomenduoti:
Pusryčiams – pusryčių bistro-kepyklą Charlotte. Čia pateikiama labai gera naminė duona, įvairus pusryčių pasirinkimas, nuo skirtingai ruoštų kiaušinių iki saldžių raguolių su naminiais džemais ir užtepais. Jie įspūdingai pateikiami puslitriniuose stiklainiuos ir sudaro tikrą naminį gausos bei jaukumo įspūdį. Šio tinklo bistro galima rasti Varšuvoje ir Vroclave, kai būsiu šituose miestuose, jau žinau kur eisiu pusryčiauti. Būtent čia pusryčiaudami prie didelio stalo pasitikome mano vyro gimtadienį. Prie šventinių pusryčių, kaip ir priklauso, galima užsisalyti kokteilių: Kir Royal, Mimosa ar Aperol spritz. Mėgavimasis atostogomis prasideda nuo tobulų pusryčių! O jie čia – beveik tobulybė, tik pasistenkite ateiti kuo anksčiau, nes išeidami po pusryčių apie 11 valandą prie durų pamatėme nusidriekusią ilgiausią eilę.
Pietums. Jei norite kokybiško tradicinio lenkiško maisto, rekomenduoju restoraną Kogelmogel. Nors jame pateikiamas populiarus tradicinis lenkiškas maistas, toks kaip pierogi – lenkški virtiniai su įvairiais įdarais, tradicinė sriuba Zurek ir Barscz charwony z uszkami, bet pigia karčiama čia net nekvepia. Visi mūsų valgyti patiekalai buvo kokybiškai ir puikiai paruošti, o aptarnavimas natūraliai malonus, aplinka skoninga. Kadangi oras buvo labai vasariškas, mes valgydami pierogi sėdėjome jaukiame vidiniame restorano kiemelyje. Beje, kogelmogel – tradicinis lenkiškas desertas, plakamas iš kiaušinių trynių ir cukraus, daugelis mūsų jį dar pamename iš vaikystės. Lenkijoje, kaip ir Italijoje, tik kitu pavadinimu Zabaione , tokie desertai yra populiarūs ir pateikiami su šviežiais vaisiais ar uogomis.
Vakariniam pasisėdėjimui. Romantiškai pasėdėti vakare prie alaus ar vyno taurės mums ypač patiko pačiame miesto parke įsikūrusiame bare Bunker. Jis prisišliejęs prie meno galerijos, atviras ir ilgas, šalia žydinčių kaštonų bei alyvų, su degančiomis žvakutėmis ant kiekvieno stalo. Pati romantiškiausia vieta tokiu metų laiku Krokuvoje! Ypač sutemus. Ypatinga vieta, kurioje lankosi daugiau vietiniai nei turistai. Beje, čia galima užsisakyti bokalą vien tik alaus putos, niekur kitur dar neteko to matyti ir ragauti.
Keliaujant į Krokuvą būtina aplankyti ir įspūdingas Veličkos druskų kasyklas bei lauktuvių namo parsivešti natūralios kalnų druskos. Ten pat, šalia supakuotos drobiniuose maišeliuose įvairaus rupumo druskos, galima rasti ir pigesnės sveriamos mažiau valytos druskos, kuri pagal pardavėjos rekomendacijas ypač tinka agurkų rauginimui. Nusipirkau ir bandysiu!
Tos keturios dienos Krokuvoje, pralekė greičiau nei tikėjausi. Nuostabus, pilnas skanių vietų miestas ir dar gana nebrangus. Ypač rekomenduoju trumpai kelionei šiltuoju metų laiku, kokiam nors ilgąjam savaitgaliui. O aš jau laukiu kito susitikimo su šiuo miestu! Jei turite savo skanių ar įdomių rekomendacijų Krokuvoje, būtinai pasidalinkite. Iš anksto dėkoju!
Komentarai