Auginu/ Pavasaris

Mano tinginio daržas – pakeltose lysvėse

Laikui bėgant pastebėjau, kad man patinka ne tik gaminti, bet ir pačiai užsiauginti maistą. Nesu profesionali ar labai patyrusi daržininkė, paprasčiausiai stengiuosi lengvai ir maloniai užsiauginti nedidelį kiekį šviežių daržovių ir prieskonių savo šeimos stalui.

Kadangi daržoves auginu prie mūsų šeimos vasarnamio Druskininkuose, norėjau kad daržas būtų kultūringai tvarkingas bei gražus. Daug vietos jam skirti negalėjome, nes mieste, kitaip nei kaime, žemė yra gana brangi ir ją reikia protingai išnaudoti. O kadangi daržas yra pačiame kurorte, tai norėjosi, kad jį prižiūrint reikėtų kuo mažiau dirbti ir dar liktų laiko pasidžiaugti Druskininkų malonumais. Savo pakeltų lysvių daržą net galėčiau pavadint tinginio daržu, ant kurio patogu pavargus prisėsti ir net ravėti ar sėti patogiai ant jo atsisėdus. Pakeltos lysvės daug patogesnės už tradicinį daržą ypač žmonėms, turintiems nugaros problemų, nes nereikia taip žemai lenkis ravint ar sėjant, be to, pastebėjau, kad tokias lysves ir ravėti reikia žymiai rečiau, nes piktžolės ne taip greitai želia.

Prieš kelis metus mano vyras Martynas mūsų daržui pats sukonstravo ir pagamino 9 pakeltas lysves. Kadangi po naujo namo statybos atliko statybinių medžiagų, tai iš nuo pamatų liejimo likusių medžio skiedrų plokščių jis sukalė lysvių karkasus. Jų apačią išklojo geotekstile, kad nelystų piktžolės ir į žemę lengvai susigertų drėgmės perteklius, o šonus – garo izoliacijos plėvele, kad pačios plokštės nepūtų. Pakeltų lysvių išorę apkalė tomis pačiomis maumedžio lentutėmis, kurios atliko nuo namo apdailos, taigi mūsų pakeltos lysvės labai tinka bei dera ir prie pačio namo. Vienos lysvės išmatavimai yra 1,30 x 1,30 m., o aukštis 40 cm. Jas pagaminus beliko užpildyti kokybiškomis žemėmis ir kibti į sėjos darbus. Šiose lysvėse sėju ir auginu jau trečią pavasarį ir vis dar negaliu jomis atsidžiaugti.

Pakeltose lysvėse auginu daug įvairių daržovių, bet visų po truputį, tiek, kad pakaktų mūsų 4 asmenų šeimai.

Pavasarį vieną lysvę visada pilnai užsėju ridikėliais, juos labai mėgstame ir valgome visą gegužį.

Antroje pakeltoje lysvėje ankstyvą pavasarį pasėju špinatus ir salotas.

Trečioje dar iš rudens būnu pasodinusi žieminių česnakų ir svogūnų. Tai pavasarį svogūnų laiškus lauke skinu jau balandį.

Ketvirtoje iš rudens prieš kelis metus pasėjau grąžgarstes ir daržo rūgštynes, jos yra daugiametės, tai pavasarį irgi ankčiau turiu šių daržovių derlių.

Penktoje –  pavasarį pasėju visų mėgstamų prieskonių: petražolių, krapų, auginu laiškinius česnakus.

Šeštoje lysvėje pernai buvau pasodinusi lapinius kopūstus, kurie puikiai derėjo iki pat šalnų. Šios daržovės nebijo šalčių, žiemai jas palikau lysvėse ir iki sausio vis galėjau pasiskinti šviežių lapų.

Septintą lysvę užima mano mėtų kolekcija, jų turiu net 8 rūšių, nuo šokoladinės, obuolinės iki marokietiškos mėtos. Mano šeima ypač mėgsta mėtų arbatą, todėl visą vasarą naudojame jas šviežias, o žiemą džiovintas. Pernai išbandžiau paruošti net fermentuotą mėtų lapelių arbatą.

Aštuntą lysvę užima viduržemio jūros regiono daugiametis prieskonių darželis su išsikerojusiu šalaviju, raudonėliu, levandomis, čiobreliais.

Devintoje lysvėje auginu vienmečius pieskonius: kalendras, bazilikus… 

Pavasario pabaigoje, kai išraunu visus ridikėlius, špinatus ir salotas atlieka 3 laisvos pakeltos lysvės, tada į vieną jų susodinu pomidorų daigus, į antrąją agurkus, o į trečiąją – moliūgus su cukinijomis.

Vasaros viduryje išraunu žieminius česnakus ir svogūnus, bei į atsilaisvinusią lysvę pasėju morkų, jas šiemet rauname nuo rugpjūčio pabaigos.

Rudeniop po vienmečių prieskonių atsilaisvina dar viena lysvė, tada rugpjūčio pabaigoje į ją vėl pasėju ridikėlių, špinatų, salotų, kad šviežių turėtume rugsėjui.

Rugsėjį, kai jau išraunu pomidorus ir agurkus, į atsilaisvinusias kelias lysves vėl pasodinu žieminius česnakus, svogūnus.

Taip, keičiantis sezonui, kai kuriose pakeltose lysvėse nuimu net po kelis, skirtingų daržovių, derlius. Turiu pripažinti, kad 9 lysvių man jau pradėjo trūkti, todėl ir vėl pašau vyro, kad pagamintų dar nors 3 naujas pakeltas lysves, nes noriu auginti dar daugiau skirtingų daržovių ir prieskoninių augalų rūšių. 

Visas pačios užaugintas daržoves naudoju savo virtuvėje šeimos maistui. Kartais jas bevalgant net saldu pasidaro, kai žinau, kaip natūraliai ir su miele jos užaugo. Galiu tvirtinti, pačios užaugintos daržovės savo skoniu ne tik pranoksta parduotuvines, bet ir turgines daržoves. Kai dukrai siūlau užkrimsti pjaustytų morkų, ji visada paklausia, ar čia tos mūsų pačių užaugintos, nes jos jai skaniausios: saldžiausios ir sultingiausios.

Praeitų metų mano daržo atradimas – lapinis (kalė) kopūstas. Pavasarį jų pasodinau vos 5 daigus, o jau nuo birželio pradžios pradėjau imti derlių. Pradžioje, jaunus lapelius naudojau salotoms, vėliau jau paaugusius mečiau į kokteilinę kartu su sezoninėmis uogomis ir plakiau skaniausius, maistingiausius pusrytinius kokteilius, pjausčiau ir kepiau kartu su kiaušiniene, viriau sriubas, net pagaminau netradicinį pesto padažą ir kepiau sveikuoliškus lapinių kopūstų traškučius. Ši daržovė mano darže labai pasiteisino, nes su mažai priežiūros auga “kaip ant mielių”, o be to yra labai maistiga ir pilna vitaminų. Tik lietuviai dar per mažai apie ją žino ir retas augina, nes nežino kaip šią daržovę gaminti ir su kuo ją valgyti. Lapinius kopūstus auginti ir valgyti ypač rekomenduoju dar ir todėl, kad jų derlių lauke galima imti nuo birželio iki gruodžio, o jei žiemos pradžia nešalta, tai ir iki pat Naujųjų Metų. 

Apie savo pakeltų lysvių daržą pasakojau ir lrytas.lt skaitytojams.

 

 

Komentarai

Komentuokite