Tiksliau, tai duonelė iš fokačijos tešlos, įdaryta džiovintais pomidorais ir skaninta šviežiais kapotais rozmarinais. Bet kokiu atveju pavadinimas jos skanumo nekeičia, duonelės plutelė traški, o vidus minkštas su saldžiarūgščiu pomidorų ir pikantišku rozmarinų skoniu. Fokačija labai tiktų jaukiems savaitgalio pasisėdėjimais prie taurės vyno mėgaujantis marinuotomis alyvuogėmis ir kietuoju sūriu.
Šį receptą radau savo mėgstamoje Giorgio Locatelli knygoje „Made in Italy“. Jis fokačiją pataria kepti iš itališkų ’00 miltų, kurių, beje, jau atsirado ir Lietuvos didžiuosiuose prekybos centruose (Farina di Grano Tenero tipo „00“). Jų neradus, tiks ir mūsiškiai „550 D“ miltai. Fokačijos tešla labai paprasta ir panaši į picos, ją dažniausiai minkau duonkepėje, tik pagamintą dar kelis kartus, perlenkiu ir „pamasažuoju“ pirštų galiukais. Dar vienas patarimas iš šios knygos, prieš kepant duoną, į orkaitės apačią pastatyti metalinį puodą su vandeniu, garuodamas vanduo neleis kepamai duonai perdžiūti.
Fokačija įdaryta džiovintais pomidorais ir rozmarinais
(3 įvertino )Užsiregistruokite, kad įvertinti
Loading...Sudėtis
- 500 g. miltų
- 2 a.š. sausų mielių
- 250 ml. vandens
- 2 v.š. aliejaus nuo dž. pomidorų
- 1 a.š. druskos
- Įdarui:
- 125 g. džiovintų pomidorų
- kelių šakelių šviežių rozmarinų
Eiga
Šiltą vandenį sumaišiau su aliejumi ir mielėmis. Į duonkepę subėriau miltus su druska bei paruoštą skystąją tešlos dalį. Duonkepė tešlą išminkė ir iškildino. Jei tešlą minkysite rankomis, išminkytą pridenkite rankšluosčiu ir palikite šiltoje vietoje pusvalandžiui, kad pakiltų.
Iš pakilusios tešlos labai lengvai, per daug nespaudžiant, kočėlo pagalba, suformavau stačiakampį, kurį „subadžiau“ pirštų galiukais, kad liktų skylutės. Kelis kartus perlenkiau ir pakartojau „subadymą“. Taip paruoštą tešlą pridengiau ir palikau dar pusvalandžiui šiltai.
Džiovintus ir aliejuje mirkytus pomidorus supjausčiau smulkiais gabaliukais. Šviežią rozmariną sukapojau. Ant tešlos vienodai paskleidžiau pjaustytus pomidorus ir apibarsčiau rozmarinais. Iš kraštų, aplinkui po kelis centimetrus, palikau tuščią tešlą be įdaro, kad lengviau susivyniotų.
Tešlą su įdaru perlenkiau tris kartus ir suvyniojau į duonos kepalą. Paruoštą duoną dar lengvai subadžiau pirštais, o atsiradusias skylutes kiek apšlaksčiau aliejumi nuo pomidorų ir palikau penkiolikai minučių, kad paliktų.
Duoną kepiau įkaitintoje 200 laipsnių orkaitėje apie pusvalandį, paskutines dešimt minučių kepiau pravėrusi orkaitės dureles. Duoną aušinau ant grotelių, valgėme ją jau ataušusią.
5 Comments
Mindaugas
2013-02-05 at 1:14 amTaip ir maniau, jog šis receptas iš šios knygos 🙂 Renata, tikrai gaminsiu. Matau, jog su fotografavimu labai stipriai pasistūmėjai – šaunuolė! 😉
Rennie
2013-02-05 at 2:31 pmKaip supratau, tau ši knyga irgi patiko 🙂 O man su fotografavimu skirtingai gaunasi, viskas nuo šviesos priklauso, yra geras dienos apšvietimas, tai gerai gaunasi, jei prie buitinių lempų vakarais – tai visai ne kas išeina.
ooo
2014-02-07 at 11:10 amMan ši duonelė skaniausia su 812D miltais.
Kepdavau pagal šį recepta http://ausrra.blogspot.com/2010/07/puri-duonele-su-pomidorais-svogunais.html#.UvSi7Pl_uSo
Bet pabandysiu dar ir šią. 🙂
ooo
2014-02-09 at 4:23 pmO kaip supratau, čia reikia iškočioti, subadyti, perlenkti kelis kartus, tada vėl iškočioti ir subadyti?
Rennie
2014-02-10 at 1:19 pmBūtent taip, tai daroma, kad viduje atsirastų oro burbuliukų, kurie iškepus virs į skylutes duonoje. Sėkmės!