Kai aplink tiek sniego, tai net sunku patikėti, kad po juo, pakeltose lysvėse, dar galima rasti kažką naudingo ir valgomo. Jau kelintus metus iš eilės žiemos savaitgaliais atvažiavusi į vasarnamį einu į daržą iš po sniego pasikasti: šalavijų, rozmarinų, čiobrelių, petražolių. Pernai iki gruodžio vidurio ir lapinių kopūstų turėjau, bet šiemet dar spalį mano kopūstus užmatė vietinis miško kiškis ir nugraužė iš lysvės kraštų kyšančius lapinių kopūstų lapus. Todėl entuziastingai puoliau gelbėti likusius kopūstlapius ir nuėmiau visą derlių dar spalį, o kiškiui palikau styrančius lapinių kopūstų kotus, kurių greitai irgi nebeliko. Kai kam papasakoju, jog žiemą prieskonių einu pasirinkti į apsnigtas pakeltas lysves, į mane pasižiūri, kaip į našlaitę išėjusią žiemą į mišką žibučių ieškoti. Nors ir sunku patikėti, bet kai kurie augalai yra tokie nuostabūs, jog gali džiuginti net ir žiemą. Savo pakeltų lysvių darže jau ne pirmus metus auginu:
Šalaviją. Jau 10 metų auginu didelį šalavijo krūmą. Į naujas pakeltas lysves jis atkeliavo dar iš senojo prieskonių daržo. Šalavijas, vežant persodinti, vos tilpo į karutį, bet kuo puikiausiai prigijo naujoje vietoje. Savo kvapniais lapeliais jis džiugina ne tik visą vasarą, rudenį, bet ir žiemą. Aišku, žiemą lapelių ant šalavijo lieka daug mažiau, bet tiek, kiek reikia patiekalams paskaninti ar arbatai nuo kosulio užsiplikyti, pilnai užtenka. Mano šalavijas labai gajus, per sezoną jį praretinu kokius 4-5 kartus. Lapelius išdžiovinu, ir su jais maišau kvapnią arbatą nuo kosulio bei trinu druską su šalavijais. Patogu, jog tokio didelio šalavijo net sniegas pilnai nepadengia, nereikia net atkasinėti nuo sniego atėjus pasiskinti lapelių. Juos mėgstu naudoti kiaulienos ir moliūgų patiekalams. Šalavijo lapeliai suteikia puikaus skonio malta kiauliena įdarytiems obuoliams ir putpelėms, keptoms su sidru bei obuoliais, bei prieskoninėmis žolelėmis kimštai vištienai ir moliūgų sriubai su grybais.
Rozmariną. Šį prieskonį labai mėgstu ir stengiuosi visada turėti namuose šviežio. Kiekvieną žiemą bute ant palangės augindavau rozmariną, bet taip esu numarinusi ne vieną, per vasarą lauke paaugintą, o žiemai į vazoną iškastą rozmariną. Pas mus, Vilniaus bute, žiemą labai sausas oras, o rozmarinai to ypač nemėgsta, į žiemos pabaigą išsikankinę rozmarinai beveik visada numesdavo savo kvapniuosius spygliukus. Ko tik aš su jais nedariau, ir gausiai laistydavau, ir statydavau į vandens vonelę, kad vanduo garuodamas augalą drėkintų, ir plaudavau po dušu, ir net apipurškusi vandeniu nakčiai užrišdavau celofaniniu maišeliu, kad kuo daugiau drėgmės prisigertų. Bet rezultatas visada būdavo toks pats, žiemos pabaigoje rozmarinas visai nuskursdavo. Užpernai neapsikendusi ir su baime laukdama žiemos, rudens pabaigoje savo gražuolį, per vasarą paaugintą vazone rozmariną, įkišau į pakeltą lysvę, kad jis peržiemotų gryname ore, bet pavasarį rozmariną radau nušalusį. Tada turguje pakalbinau sodinukų pardavėją, kuris man ir buvo pataręs rozmariną auginti lauke. Pasirodo, padariau klaidą, jog rozmariną į lysvę pasodinau tik vėlai rudenį, jis nespėjo įsišaknyti bei apsiprasti naujoje vietoje ir šaltis augalą pražudė. Todėl praeitą pavasarį į pakeltą lysvę įsodinau naują nedidelį rozmariną. Jis per vasarą lysvėje labai sustiprėjo ir paaugo. Spalį jau buvo stiprus ir gerokai ūgtelėjęs krūmas. Kol kas jis pas mane puikiai žiemoja, o aš sėkmingai nuo jo skabau šakeles. Žiūrėsiu, kaip bus pavasarį. Jei pasitvirtins ir peržiemos, būsiu devintame danguje. Jei dar nebandėte, labai rekomenduoju išsikepti skaniąją fokačiją su džiovintais pomidorais ir šviežiais rozmarinais.
Čiobrelį. Čiobreliai irgi kuo puikiai išsilaiko per žiemą pasislėpę sniege. Kai jų prireikia, paprasčiausiai atsikasu. Čiobreliai nemeta savo smulkių lapelių bei puikiai peržiemoja. Tai vienas mano mėgstamiausių prieskonių, kurių visada turiu darže.
Petražoles. Neturinčius daržo, greičiausiai nustebinsiu, bet petržolės irgi nebijo šalčio. Iš rudens tik reikia visų lapelių nenuskinti ir palikti žiemai. Šiemet mano petražolių derlius buvo labai menkas, tai neturėjau ko palikti, bet pernai savas petražoles iš lauko nešiau iki pat sausio pradžios. Nuostabu, kad nuo šalčio petražolių lapeliai sustingsta, o parsinešus namo atitirpsta ir vėl būna gražūs. Kitam rudeniui petražolių būtinai pasiauginsiu daugiau, kad būtų ką palikti ir žiemai.
Lapinius kopūstus. Šitie gražuoliai yra mano numylėtiniai. Jau kelis metus juos auginu savo pakeltų lysvių darže ir negaliu atsidžiaugti. Perku jau paaugintus daigelius turguje ir gegužę įsodinų į lysvę, jie auga, kaip ant mielių, ir yra labai derlingi. Visą vasarą bei rudenį jų vis pasiskinu ir dar žiemai atlieka. Tik šiemet supratau, jog juos reikia labai saugoti nuo svečių iš miško. Mūsų vasarnamis visai šalia miško, todėl šiemet į kopūstus įsigudrino įsisukti ilgaausis, kuris gerokai apgraužė mano paliktą žiemai derlių. Todėl spalį buvau priversta jo likutį nuimti, o ilgaausiui palikau tik styrančius kopūstų kotus. Pernai savus lapinius kopūstus skyniau iki pat sausio pradžios. Jie visai nebijo šalčio ir pakenčia net -10 laipsnių temperatūrą.
Taigi, prieskonines žoleles drąsiai galima darže auginti ištisus metus ir net žiemą keliauti savo troškiniui prieskoninių žolelių puokštės bouquet garni tiesiai į apsnigtą daržą. O ką jūs žiemą auginate? Pasidalinkite!
7 Comments
Aistė
2019-01-22 at 7:32 amSveiki! Kaip smagu skaityti, pati tik startuoju su pakeltų lysvių projektu, išbandysiu Jūsų patarimus 🙂 sakykite, o kokiame turguje perkate daigus?
Renata
2019-01-22 at 5:52 pmAiste, kaip smagu girdėti 🙂 Pakeltos lysvės man labai pasiteisino. O daigus Vilniuje perku Kalvarijų turguje. Pavasarį ten labai didelis pasirinkimas.
Aistė
2019-01-22 at 9:42 pmNiekada ten nebandžiau, dėkui! Jau laukiu pavasario..:)
Vilma
2019-01-27 at 8:41 amLabai lauksiu pavasarinių rozmarino įspūdžių! Labai nustebsu, kad jis dar sėkmingai žiemija. Kiek skaičiau, jis, ksi Viduržiemio jūros krašto augalas, pakenčia daugiausiai iki -5°C temperatūrą. Aš visada juos išsikasu rudenį, per žiemą šiaip ne taip atvargstam (maniškiai – didžiuliai krūmai ir vienas 1,5 metro medis). Būtų nerealu, jei jie galėtų sėkmingai peržiemoti lauke.
Renata
2019-02-04 at 4:02 pmVilma ir aš laukiu šiųmetinio rozmarino eksperimento rezultatų. Prieš šalčius jį kiek apdengiau eglišakiais. Būtinai parašysiu kaip sekėsi, nes aš irgi niekada nebūčiau rozmarino žiemai palikusi, jei ne sodinukų pardavėjo iš turgaus rekomendacijos.
Rasa
2020-12-10 at 9:25 amĮdomu, kaip baigėsi eksperimentas su rozmarinu, paliktu žiemoti lauke. Nors praeita žiema nebuvo šalta, gal ir išgyveno. Visgi, turbūt, rozmarinui Lietuvoj žiemą lauke per šalta.
Renata
2021-01-11 at 12:37 pmDeja, bet rozmarinas lauke neišgyveno 🙁 Vėl auginu žiemą vazone namuose, o vasarą išnešu į lauką.