Dabar, kai prasideda pats prieskoninių žolelių sezonas, norisi jas visas kuo skaniau sunaudoti. Kad per daug prisipirkus jų neišmesti ar nepalikti darže peraugimui, pasidalinsiu, kaip pati jas panaudoju patiekalų skaninimui bei atsargų ruošimui žiemai. Būtent apie prieskoninių žolelių tausų panaudojimą pasakojau ir Lietuvos vartotojų instituto iniciatyvos “Linkėjimai, maistas” video. Jį galite peržiūrėti čia. Džiaugiuosi galėdama prisidėti prie tausaus maisto gaminimo skaidos bei dalintis savo patirtimi. Prieskonines žoleles jau daug metų auginu savo pakeltose lysvėse, jas gausiai naudoju gamindama įvairiausius patiekalus ir dažniausiai suvartoju. Jeigu kartais išpuola taip, kad jas privalau išmesti, visada metu tik į kompostą, kad atgimtų kaip trąša naujoms daržovėms. Jei iš kaimo ar iš sodo atsivežėte visą puokštę prieskoninių augalų, pirmiausia užduotis – kuo ilgiau išsaugoti jas šviežas.
Turiu kelis pamėgtus prieskoninių žolelių saugojimo būdus:
- Prieskoninių žolelių merkimas į vandenį. Prieskonines žoleles, kurios turi ilgus kotus (šalavijai, gelsvės, dideli bazilikai) merkiu į stiklinę ar vazą su vandeniu bei laikau šaldytuve. Kad žolelės per greit nesuglebtų jas apipurškiu vandeniu ir uždengiu plastikiniu maišeliu. Maišeliu apdengtos drėgnos žolelės, laikomos šaldytuve išlieka šviežios iki 5 dienų.
- Žolelių laikymas ant drėgno rankšluosčio. Smulkesnes ir gležnesnias žoleles mėgstu laikyti plastikinėje dėžutėje paskleistas ant sudrėkinto rankšluosčio. Tik svarbu, kad rankšliuostis būtų vos drėgnas, bet ne šlapias. Todėl rankšluostį geriausia apipurkšti vandeniu. Žoleles ant rankšluosčio paskleidžiu nuplautas ir nudžiovintas, tada išėmus iš dėžutės belieka jas iš karto panaudoti. Taip laikomos žolelės taip pat išsilaiko iki 5 dienų. Reikėtų nepamiršti kiekvieną dieną jas patikrinti ir pašalinti apvytusius lapelius. Dėžutę su žolelėmis laikykite šaldytuvo apatinėje lentynoje.
O kaip prieskonines žoleles išsaugoti ilgesniam laikui? Jei matau, kad prieskoninių žolelių nebesugebu sunaudoti, paruošiu iš jų žolelių tyrę ir ją užšaldau, o jei gaminu pesto padažą, visada paruošiu jo daugiau ir dalį užšaldau. Per patį prieskoninių žolelių sezoną, kai prisirenku jų tikrai daug – ruošiu prieskoninių žolelių druskas. O dabar apie kiekvieną šį būdą smulkiau:
- Prieskoninės druskos. Jas kiekvienais metais gaminu iš šalavijų, petražolių, gelsvių ir peletrūnų. Druska puikiai sugeria žolelių sultis ir aromatus, todėl jų pasiruošti tikrai verta bei naudototi panašiai kaip ir įprastą druską. Druskos gaminimas visai nesudėtingas. Ją gaminant proporcijos būtų tokios – 1 dalis druskos ir 3-4 dalys prieskoninių žolelių. Jas dažniausiai matuoju stikline, prieskonines žoleles į ją dedu supjaustytas, kad tilptų. Tada druską su žolelėmis susmulkinu kapolkėje “S” tipo peiliukais, kol druska nusidažo žaliai, o žolelės pilnai susismulkina. Drėgną druską paskleidžiu ant kepimo popieriaus ir palieku kelioms dienoms kambario temperatūroje, kad natūraliai išdžiūtų. Išdžiūvusi druska gali sušokti į gumuliukus, tai normalus džiovimo procesas. Išdžiūvusią druską dar kartą susmulkinkite kapoklėje, kad būtų biri. Prieskoninių žolelių druskos receptą rasite čia.
- Pesto padažų šaldymas. Pesto padažus galima pasiruošti iš pačių įvairiausių žolelių, ne tik iš bazilikų. Patį pirmąjį pesto visada gaminu iš gelsvių, nes jos mano darže sužaliuoja dar gegužės pradžioje. Taip pat ruošiu petražolių, ridikėlių lapelių, krapų pesto padažus. Žoleles pesto padažui galite pasirinkti pačias įvairiausias, taip pat ir riešutus arba sėklas bei įvairius, ne tik alyvuogių, bet ir kanapių, rapsų šaltai spaustus nerafinuotus aliejus. Paruoštą pesto padažą šaldau nedideliuose šaldymui skirtuose indeliuose. Dažniausiai jį šaldau be tarkuoto sūrio, kurį suberiu jau į atšilusį padažą. Gelsvių pesto receptą rasite bloge čia, taip pat ir “Linkėjimai, maistas” puslapyje.
- Prieskoninių žolelių tyrės. Jas gaminu iš bazilikų, gelsvių ir kitų gležnesnių žolelių. Švarias žoleles paprasčiausiai suberiu į kokteilinę ir įpilu šiek tiek vandens, kad žolelės lengvai susismulkintų bei skystis būtų žalias. Tada belieka žalią tyrę supilstyti į ledukų formeles ir užšaldyti. Užšaldytus žaliuosisu ledukus suberkite į šaldymui skirtus maišelius ir būtinai užrašykite kas yra viduje. Jų receptą rasite čia.
Daugiau idėjų, kaip sunaudoti ir nešvaistyti maisto, rasite iniciatyvos „Linkėjimai, maistas“ tausių receptų kolekcijoje. Tikiuosi, jie jus įkvėps planingai vartoti maistą ir kūrybingai sunaudoti maisto likučius bei atsargas. O šios iniciatytos išleista „Naudinga knygelė apie tai, ko nesuvalgome“ padės suprasti, kad maisto švaistymas yra globali problema, prie kurios sprendimo galime prisidėti kiekvienas. Joje rasite naudingų patarimų, kaip neleisti maistui sugesti, kaip jo neužmiršti ir kaip kūrybingai sunaudoti.
O kaip ir kur jūs panaudojate prieskonines žoleles?
Komentarai