Prieskonių pasaulyje: saulėtai nuotaikai – auksinė CIBERŽOLĖ

Ar pastebėjote, jog atėjus rudeniui aplinkui vyrauja daugiau oranžinių bei geltonų spalvų? Ir ne tik gelstančiuose medžių lapuose, bet ir sunokusiuose moliūguose, sultingose morkose, paskutiniuose svarainiuose ir šaltalankiuose? O mane šį rudenį gaminti įkvepia ir oranžiniai ciberžolių milteliai. 

Turbūt, visi žinote, kad ciberžolė yra viena iš kario prieskonių sudedamųjų dalių. Ji ne tik suteikia skonio, bet ir maistą nudažo šilta geltona spalva. Ciberžolė kilusi iš Indijos, ten ji naudojama maistui jau daugiau nei 4000 metų. Šis prieskonis indų virtuvėje toks įprastas, kaip europiečių virtuvėje – druska ir pipirai. Angliškas ciberžolės pavadinimas turmeric jau keli metai minimas įvairiuose straipsniuose bei knygose apie sveiką gyvenseną. Kartais šis curcuma genties augalas dar vadinamas geltonuoju imbieru ar „indišku šafranu“. Po žeme augantys jų šakniastiebiai gali užaugti iki 5−8 cm ilgio. Jei imbiero šakniastiebiai kartais vadinami „rankomis“, tai ciberžolės − „pirštais“. Buvau nustebusi, kad iškasti šakniastiebiai net iki valandos virinami, kad nebedygtų ūgliai ir juos būtų galima greičiau išdžiovinti. Tik tada jie džiovinami saulėkaitoje, o paskui dar šlifuojami. Ciberžolės „pirštai“ išvirus tampa kieti kaip akmuo, todėl juos sumalti į gerai pažįstamus gelsvus miltelius reikalingas specialus malūnėlis. Štai kodėl ciberžolė dažniausiai parduodama malta, nes namuose ją sumalti būtų labai sunku. Kaip natūraliai auga ciberžolė, turėjau progos susipažinti, šį pavasarį, keliaudama po Indoneziją, aplankydama prieskonių augintojų ūkius.

Nuotrauka iš kelionės po Indoneziją

Nuotrauka iš kelionės po Indoneziją

Nors tradicinės Indijos medicinos ajurvedos gydytojai apie ciberžolę žinojo jau senų senovėje, bet visame pasaulyje ciberžolė pradėta dažniau naudoti tik pastaraisiais dešimtmečiais, kai vis daugiau žmonių suprato, jog šis prieskonis turi sveikatai naudingų savybių. Visgi reikia pripažinti, ciberžolės šiais laikais galima įsigyti daug kur ir kuo įvairiausios kokybės. Pati kokybiškiausia ciberžolė mus pasiekia iš savo tėvynės Indijos, tai yra Madraso ciberžolė. Kuo ryškesnė šio prieskonio spalva, tuo daugiau ciberžolėse kurkumino − medžiagos, suteikiančios ciberžolei ryškiai geltoną atspalvį. Madraso ciberžolė turi tinkamą kurkumino kiekį (3 proc.), o jos skonis vidutinio stiprumo, patinkantis Vakarų šalių gyventojams. Pirkdami ciberžolę būtinai atsižvelkite į jos kokybę ir į kurkumino kiekį, nes tik kokybiška ciberžolė turi daugiausiai naudingųjų medžiagų. 

Paskutiniais metais net ir vaistinėse tapo paklausios maltos ciberžolės kapsulės, vartojamos kaip maisto papildas. Įdomiausia, kad ciberžolės medžiaga kurkuminas dar labiau sustiprina savo naudingąsias savybes jei yra papildoma piperinu t.y. juodaisiais pipirais. Tai sužinojusi kiekvieną kartą į patiekalą berdama ciberžolės, įberiu ir kokybiškų juodųjų pipirų. 

Indijos gyventojai jau seniai vertina šį prieskonį ir naudoja jį įvairioms ligoms: anginai, viduriavimui, pilvo pūtimui ir net depresijai gydyti. O Vakarų pasaulyje atlikti šiuolaikiniai tyrimai leidžia spėti, kad kurkuminas mažina uždegimą ir turi labai stiprių antioksidantinių savybių. Būtent dėl kurkumino ciberžolė vis dažniau pripažįstama ypač sveikatai naudingu maistu.

Taigi, kaip į savo kasdienį maistą, net ir nebūnant indu, įtraukti kuo daugiau ciberžolės? Jei nenorite vartoti ciberžolės papildų iš vaistinės, rekomenduoju pasinaudoti šiais mano išbandytais patarimais: 

• Pasiruoškite auksinę ciberžolės pastą.  Ji, kaip koks pusgaminis, stovėdama šaldytuve ir šviesdma ryškiai oranžine spalva neleis jos pamiršti. 
• Panaudodami auksinę ciberžolės pastą pasiruokite šiltą ciberžolės latte su mėgstamu augaliniu pienu arba šaltą ir gaivinantį ciberžolės pieną su ledukais. Šie gėrimai tikrai gardūs ir lengvai gali tapti skaniu jūsų įpročiu. 
• Ciberžolės pastą taip pat galite panaudoti ir arbatai ruošti. Šiltame vandenyje ištiprinkite šauktelį minėtos pastos, gardinkite griežinėliu citrinos ir šaukšteliu medaus. 
• Mažiausiai pastangų reikalaujantis gėrimas – paprasčiausias šaltas vanduo, kuriame ištirpintas šaukštelis ciberžolės pastos. 
• Į pusrytinį daržovių ir vaisių kokteilį taip pat, dėl skonio, spalvos ir naudingumo galite įdėti šaukštelį ciberžolės pastos. 
• Ciberžole skanu praturtinti įvairiausius maistingus užtepus: humusą, graikiško jogurto padažus, užtepus, kuriuose yra tarkuoto sūrio ir virtų kiaušinių. 
• Kepdami daržoves nepamirškite jų prieš tai apibarstyti ciberžole, jų spalva ir skonis nuo to bus tik dar geresni. 
• Gamindami rudeninį daržovių troškinį ar trintą moliūgų sriubą, juos paskaninkite ta pačia auksine pasta, kuri patiekalui suteiks ne tik skonio, bet ir šiltai gelsvos spalvos. 
• Jei ciberžolės įmaišysite į pusrytinį omletą, jis bus ne tik naudingesnis, bet ir nusidažys gražia geltona spalva, net jei jo gaminimui naudosite ir blankių trynių parduotuvinius kiaušinius.
• Ciberžole skaninti ir dažyti galite net kepamų blynų tešlą, jie valgytojus nustebins savo gražiai geltona spalva. 
• Indijoje ciberžole skaninami ryžiai, todėl jie būna tokios šiltai gelsvos spalvos. Mums irgi vertėtų perimti šią jų patirtį. 
• Taip pat ciberžolė gali būti naudojama ir kaip produktų konservantas. Valgiai, kuriuose ji naudojama, ilgiau išlieka švieži.

O kur jūs dažniausiai naudojate ciberžolę? Dalinkitės savo patarimais komentaruose po šiuo straipsniu ir jau mėnesio pabaigoje laimėkite kokybiškų Madraso ciberžolių bei prieskonių su jomis rinkinį!

Saulėto ir sveiko rudens, bei skanių atradimų su ciberžole!

Straipsnis paruoštas bendradarbiaujant su Santa Maria Lietuva