Prieš kelis metus, keliaudama po Indoneziją pirmą kartą atradau ir paragavau galangalo šaknį, kuri Pietryčių Azijos virtuvėse dažnai naudojama maistui skaninti. Nors tada galangalo šaknimi buvau labai susidomėjusi, bet pargrįžusi į Lietuvą ir niekur neradusi jos nusipirkti, greitai ją pamiršau. Šią aromatingą šaknį prisiminiau tik visai neseniai, kai prekybos centre RIMI, šviežių daržovių ir žolelių skyriuje, ją ir vėl atradau. Pagaliau šviežio galangalo galima nusipirkti ir Lietuvoje, didžiosiose “Rimi” parduotuvėse!
Tikiu, kad šis prieskonis, paplitęs Tailando, Indonezijos, Malaizijos, Kinijos, Indijos virtuvėse mums, lietuviams, dar mažai pažįstamas. Kadangi jaučiu silpnybę įvairiems prieskoniams ir be jų įvairovės neįsivaizduoju savo virtuvės, pasidomėjau plačiau šia šaknimi, gal ir jums bus naudinga apie ją daugiau sužinoti.
Pavadinimas
Lietuviškas šio prieskonio pavadinimas – Alpinijos šaknis. Botaninis galangalo šaknies pavadinimas – Alpinia galanga. Šis augalas kilęs iš imbierinių šeimos (kuriai priklauso ne tik imbieras, bet ir ciberžolė ir kardamonas). Pasaulyje ši šaknis vadinama įvairiais vardais: tailandietišku imbieru, laoso šaknimi ir net gyvenimo prieskoniu.
Skonis ir kvapas
Gali pasirodyti, kad galangalas primena imbierą, bet tiksliau apibūdinant, šis prieskonis turi kardamono, imbiero, šafrano, spygliuočių medienos ir citrusų poskonių. Jei naudosite šviežią galangalą, o recepte bus nurodytas sausas, tai šviežio prireiks beveik du kartus daugiau, bet šviežias galangalas visada turi daugiau aromatų, skonių ir kvapų. Jei lygintume galangalą su imbieru, didysis skirtumas – galangalas turi aštrų citrusinį ir spygliuočių medienos poskonį, o imbieras yra gaivesnis, saldesnis, aštresnis. Galangalo šaknies skonis yra stipresnis už imbiero. Nors išoriškai šios dvi šaknys panašios, bet praktiškai – jų skoniai yra skirtingi.
Galangalas puikiai gerai dera su citrinžole, imbieru, aitriosiomis paprikomis, ciberžole, žaliosiomis citrinomis.
Naudingumas
Galangalo šaknis plačiai naudojama Ajurvedoje ir tradicinėje kinų medicinoje. Manoma, kad ji mažina uždegiminius procesus organizme ir turi priešuždegiminių savybių. Šios šaknies sultys naikina bakterijas, apsaugo nuo grybelių, todėl gerai konservuoja maistą. Šioje šaknyje gausu antioksidantų ir jai priskiriama labai daug naudingų sveikatai savybių.
Paruošimas
Galangalo šaknį, kaip ir imbierą, prieš naudojant reikėtų nulupti. Galangalo šaknis yra kietesnė už imbierą, todėl sutarkuoti ją gali būti sunku. Patogiausia galangalo šaknį supjaustyti (į arbatą ar sriubas, o po to išimti) arba smulkiai sukapoti ir naudoti įvairioms prieskonių pastoms maisto gardinimui.
Panaudojimas
Galangalas labai tinka aromatingai arbatai ruošti. Jau esame įpratę gaminti imbierų ir citrinų arbatą, rekomenduoju išbandyti galangalų ir citrinžolių arbatą, kurios receptu dalinuosi šio straipsnio apačioje. Galangalo ir citrinžolės arbatos skonis kiek kitoks, labai aromatingas ir gaivinantis. Galangalo šaknis dažnai trinama į prieskonių pastą, kartu su kitais prieskoniais: svogūnais, česnakais, imbieru, ciberžole, kalendromis, aitriosiomis paprikomis įvairiais prieskoniais ir maišoma su vandeniu, kokosų aliejumi, druska. Tokio tipo pastos indoneziečių virtuvėje dažnai naudojamos įvairiems troškiniams, mėsai, daržovėms gardinti ruošiant maistą. Su galangalo šaknimi ruošiama ir tradicinė tailandietiška Tom Kha Kai – vištienos ir galangalo sriuba su kokosų pienu.
Galangalo ir citrinžolių arbata
- 2-3 cm galangalo šaknies
- 5 citrinžolių lapelių
- 3 stiklinių verdančio vandens
- 1-2 pakelių juodosios arbatos
- cukraus arba medaus pagal skonį
- pieno pagal skonį
Galangalo šaknį smulkiai supjaustykite ir kartu su citrinžolių lapeliais sudėkite į puodą su vandeniu bei užvirkite. Virkite kelias minutes. Tada įmerkite juodosios arbatos pakelius, gardinkite cukrumi, pienu ir dar kartą trumpai užvirkite. Arbatą perkoškite, pilstykite į puodelius ir mėgaukitės.
Skanių atradimų!
Komentarai